Dantų protezavimas

Iš gyd.Lauro dienoraščio...



„Dantų protezavimas – viena mėgstamiausių mano darbo sričių. Todėl, kad sunki, bet tuo pačiu ir baisiai įdomi. Nekalbėsiu apie protezų rūšis, formas, medžiagas ir panašiai... Tai galima aptarti konsultacijos metu, be to, ir internete begalė informacijos šiuo klausimu. Man įdomesnis kitas aspektas, kuriuo ir norėčiau pasidalinti.

Kai pacientai susiduria su rimtomis odontologinėmis bėdomis, dažnai iššvaisto daug energijos ir pinigų tik todėl, kad blaškosi be aiškios sistemos ir gydymo plano. Kai burnoje chaosas, iš tikrųjų reikia teisingo inžinerinio projekto. Taigi, manau, kad pirmas ir rimčiausias darbas atitenka protezuojančiam gydytojui – jis yra atsakingas už burnos architektūrą – kad ne tik estetika, bet ir funkcija būtų gera, restauracijos tarnautų ilgai, o ir pats gydymas vyktų sklandžiai. Mūsų klinikoje šis darbas dažniausiai atitenka man. Visada kartoju, kad geras gydymas prasideda nuo ištyrimo ir pilnos diagnostikos. O tik po to, kartu su pacientu, atsižvelgdami į finansines galimybes bei kitas aplinkybes, susidėliojam gydymo planą, pagal kurį jau nesunku sustyguoti ir visos gydytojų komandos darbą. Taip pat nereikia pamiršti, kad protezavime labai svarbus ir dantų techniko vaidmuo.

Dažnai pacientai, praradę vieną dantį, nesuka sau galvos – „gi yra dar su kuo kramtyti...“ Bet šis požiūris klaidingas, ypač, jei netekta daugiau dantų, nes tuščia vieta ilgai neužsibūna. Būtinai kas nors norės ją užimti, štai taip ir užsisuka bėdų ratas... Dantys pradeda gyventi savo gyvenimą, lenda, kraiposi. Nevaldomam procesui įsibėgėjus, problemos gali iškeliauti ir iš burnos ribų –pradeda suktis žandikaulis, kreivėja šypsena, veidas tampa nesimetriškas. Keičiasi apatinio žandikaulio sąnario padėtis, raumenų tonusas, keičiasi žmogaus laikysena, dėl šito galima sulaukti ir sprando, nugaros skausmų, peties užtirpimo ir taip toliau. Mes nesame sudėlioti iš atskirų kaladėlių: čia širdis su kraujagyslėm, čia koja, ten ranka, o kažkur prieky dar dantys numesti... Ne, žmogaus organizme viskas susiję, ir jei viena sistema pradeda streikuoti, kita bando kompensuoti, bet ilgainiui nusidėvi. Ir turim tada krūvą lėtinių ligų, o saujoje pilna piliulių. Gal kiek ir dramatiškai čia viską nupiešiau, bet taip jau yra...

Prieš dešimtmetį, kai pradėjau domėtis, kaip sąkandis įtakoja kitas žmogaus funkcijas (kvėpavimą, laikyseną ir kitas), viskas atrodė gana sunkiai tikėtina, bet dabar, kai jau tiek pacientų „iščiupinėta“, abejonių nebeliko, o ir vis dažniau apie tai girdime kursuose bei seminaruose. Tad ir norisi kalbėti apie žmogaus organizmą kaip visumą, aiškinti pacientams, juos šviesti, užbėgti įvykiams už akių, nes kaip ir visur – profilaktika pigiausias ir paprasčiausias gydymo būdas.“



Gyd.Lauras