Iš gyd.Lauro dienoraščio...
"Ar sublūdai?“ - kartą man pasakė vienas mano kolega, kai užvedžiau kalbą apie sąkandžio ir žmogaus laikysenos tarpusavio ryšį.
„Kam tau visa tai?“ - dar dabar skamba anuomet ištarti kolegos žodžiai...
Bet mintis apie sąkandžio ir laikysenos ryšį, kurią kažkur visiškai atsitiktinai nugirdau, nebedavė man ramybės. Ir pradėjau stebėti žmones, tiesiog gatvėj, parduotuvėj. Ne tik kokios jų šypsenos ar kokio baltumo dantys, bet ir kaip jie eina, kaip stovi, kaip galvą laiko. Stebėjau veido proporcijas, asimetrijas. Bandžiau atspėti, koks galėtų būti sąkandžio tipas žmogaus, kuris sėdi šalia manęs teatro salėje... Tapau toks truputį maniakas, apsėstasis.
Bet tai buvo senokai ir apie sąkandžio įtaką žmogaus laikysenai bei kitoms funkcijoms informacijos buvo gan skurdžiai. Bet po truputį, iš vienur, iš kitur susimedžiodavau žinių. Atsirado bendraminčių kolegų, su kuriais kaip į kokią sektą susirinkdavom ir dalindavomės patirtimi, informacija. Kontūrai pradėjo ryškėti, ir jau sukauptas žinias pradėjau naudoti klinikinėje praktikoje, taikyti jas savo pacientams. Buvo be galo įdomu ir šiek tiek keista „išlįsti lauk iš burnos“ ir pasižiūrėti į žmogų kaip į visumą. Pridariau galybę pacientų nuotraukų, išanalizavau krūvą diagnostinių modelių (tai yra dantų ir žandikaulių kopijų, išlietų iš gipso). Kartu su pacientais atlikdavom įvairiausius raumenų funkcijos testus, fizioterapinius pratimus ir, galų gale, abejonių neliko – žandikaulio padėtis tikrai turi tiesioginį ryšį su mūsų viso kūno laikysena. Dabar jau apie tai kalbama gana daug ir garsiai. Ir ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
Nors užduotis ir ne iš lengvųjų, bet pabandysiu paaiškinti, kaip čia jau viskas yra...
Dantų ir žandikaulių padėtis, jų tarpusavio santykis nustato, kokia bus galvos pozicija stuburo ašies atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei apatinis žandikaulis atsikišęs – galvos pozicija yra šiek tiek atgal, pats žmogus stovi ir vaikšto lyg atsilošęs (atrodo lyg „pasikėlęs“), o svorio centras apačioje labiau koncentruojasi į kulną. Ir atvirkščiai, jei apatinis žandikaulis labiau nustumtas atgal, galva pasislenka į priekį, įsitempia kaklas, svorio centras apačioje persistumia link pirštų. Paprasčiausias testas – pabandykite atsistoti prieš veidrodį ir galvą pastumkite atgal, lyg bandytumėte įtraukti kaklą. Ką daro jūsų apatinis žandikaulis?..
Kas nutinka, kai netenkate vieno ar kelių dantų ir neskubate defekto susitvarkyti? Dažnai burnoje įsigali lengvas chaosėlis, dėl kurio apatinis žandikaulis gali pradėti „važiuoti“ į kokį nors vieną šoną. O tada pabandykit įsivaizduoti, kas atsitinka su kūno laikysena... Mažas testukas: atsistokit prieš veidrodį ir pasukit žandikaulį, kad ir į dešinę... Nejučiomis ir galva lengvai pasisuka į tą pačią pusę. Bet juk nevaikščiosi taip susisukęs – kažkuri kūno dalis „pasiaukos“ ir kompensuos kreivumą... Anokia čia bėda, jei tai tik trumpam. Paskaudės truputį kaklo ar sprando raumenys ir praeis. Jei nepraeis – masažas padės... Bet jeigu dešimčiai metų ar ilgiau, ir dar darbas sėdint – gali dėl to sudilt ir koks klubo ar kelio sąnarys, atsirasti sąlygos stuburo išvaržai susidaryti ar panašiai. Priežasčių, kodėl mums skauda nugara, sprandas, galva, tirpsta petys ar ūžia ausyse ir taip toliau, gali būti begalė. Bet visgi nereiktų pamiršti, kad kartais šias būsenas galėjo išprovokuoti būtent netaisyklingas sąkandis, ir neurologas ar neurochirurgas šiuo atveju bejėgis.
Kadangi sąkandžio ir laikysenos ryšys abipusis, gydant pacientus man dažnai iškyla klausimas – kas vis dėlto pirmas: višta ar kiaušinis?..“
Gyd.Lauras